karbinys

×karbinỹs sm. ppr. pl. BŽ219 mezginys, nėrinys: Abu buvo apsirengę juodu aksomu su karbiniais ir galionais rš. Jis atsinešė plokščią, ašutiniais karbinėliais apipintą dėžutę rš. Keliukai buvo matyti iš po plonintelaičių karbinėlių rš. | prk.: Pagaliau tie debesiukų karbiniai prairo rš. Dažnai tai sudaro ypatingą žavesį – tie stilistiniai karbiniai, tas žodinis barokizmas K.Kors.